Vienatvė – visada pasirinkimo dalykas. Mes pasirenkame laiką, kai norime būti su kitais ir kai to nenorime. Kartais nusprendžiame pasilikti vieni, kad susikauptume, kad “atsiribotume nuo viso to”. Bet jei pradedame pernelyg ilgam atsiriboti nuo kitų, reikia susimąstyti apie tai, kokios mūsų vienatvės priežastys.
Galbūt bijome rizikuoti ir parodyti žmonėms savo jautrias sielas. O gal manome, kad tikrai nepatiksime žmonėms, kai jie mus pažins. Mes turbūt tikim, kad kiti žmonės mus tik skaudins, ir atsigręžiame į praeitį, kad prisimintume tokius atvejus.
*Aš žinau, kad naktį ne taip, kaip dieną, kad viskas kitaip, kad to, kas įvyko naktį, negalima paaiškinti dieną, nes tada to nebėra, ir jei žmogus pasijutai vienišas, tai naktį vienatvė ypač baisi.
– Ernest Hemingway